Vizažistė Vaida Juodė „Lengva išpildyti savo svajones, kai šalia turi palaikantį partnerį“
2019-03-02
Trynukų-mama-Arūnė-Simanavičienė
Trynukų mama Arūnė Simanavičienė: „Mes visos turim tas pačias 24 valandas, tik nuo mūsų priklauso kaip jas išnaudosim“
2019-03-06
Rodyti visus
TV gelbėtoja Gerda Žemaitė: „Pagimdžiusi sūnų, galvojau, viskas, mano gyvenimas baigėsi“

„Nors mano sūnus jau paauglys, jam penkiolika metų, bet vis dar aiškiai prisimenu tą iš po kojų slystančios žemės jausmą, kai pirmąjį kartą supratau, kad laukiuosi“ – savo pasakojimą „Canywhere“ organizuotam projektui „Tapusi mama, atradau save“ pradeda Gerda Žemaitė.
„Neslėpsiu, sūnus tuo metu nebuvo planuotas, kur jau čia planuosi, kai tau – vos dvidešimt vieneri metai. Su tuometiniu vyru turėjom daug planų. Kai sužinojau, kad laukiuosi, rankose jau turėjau bilietus, planavau dirbti kruiziniame laive. O čia šast – nėščia. Viskas apsivertė.“- prisiminimais dalijasi TV gelbėtoja.

Moteris pasakoja, kad vos pagimdžius vaikutį ir pamačius, koks naujagimis yra reiklus, užplūdo jausmas, kad viskas, gyvenimas baigėsi, dabar net į dušą nueiti neturės kada. Ir pasidžiaugia, kad grįžus namo, daug pagelbėjo mama, kuri tuo metu nedirbo ir galėjo skirti daug laiko anūkui.

Pirmieji mėnesiai vis tiek buvo nelengvi, Gerda prisimena, kad sūnus labai daug verkdavo, būdavo sunku jį užmigdyti ir pajuokauja, kad net kaimynai laiptinėje sutikę, išreikšdavo užuojautą. Tačiau buvimas namuose, ilgi pasivaikščiojimai lauke, pradžioje buvo visai smagūs. Kol mažyliui suėjo 10 mėnesių. Tada jauna mama pajuto, kad visa ta motiniška rutina ima slėgti. Juk jai – pati jaunystė, karjeros svajonės, kurios, atrodė vis labiau tolsta.

„Tada aplinkinių rate susiradau auklę ir nusprendžiau ieškotis darbo. Gana greitai jį suradau, pagal savo specialybę. Ėmiau dirbti administratore didelėje kompanijoje, tačiau po kelių mėnesių darbo supratau, kad tai – ne man. Visada svajojau apie sceną, tad pabandžiau stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Gaila, įstoti nepavyko. Tačiau nenusiminiau, nudrožiau tiesiai į Marijampolės teatrą ir paprašiau, kad man duotų vaidmenį“ – pati neatsistebėdama savo drąsa prisimena Gerda.

Moteris vaidmenį gavo, pradžioje nediduką, vėliau gavo net ir pagrindinių vaidmenų. Tačiau to neužteko. G. Žemaitė prisimena, kad vis pasvajodavo apie televiziją. Tad pabaigė žurnalistikos kursus VU ir pradėjo dirbti Marijampolės televizijoje. Taip žingsnis po žingsnio, sulaukdama kvietimų vis iš kitų televizijų ir televizijos projektų, atsidūrė ten, kur yra dabar – dirba laidoje „TV pagalba“, neretai sulaukia pasiūlymų, bei veda ir kitas televizijos laidas.

„Pradžioje buvo tikrai baisu, kaip palikti kažkam nei metų neturintį mažylį, kaip pasiryžti dirbti, kai kurį laiką buvai iškritusi iš darbo rinkos. Galiausiai, buvo baisu ir pagalvojus kaip pavyks suderinti motinystę ir darbą, juk ir tas, ir tas atima tikrai nemažai laiko. Tačiau, kai tikrai nori, atrandi savyje ir jėgų ir ryžto, o aplinkybės kažkaip pačios susidėlioja ir tampa palankios. Tereikia nebijoti ir žengti pirmąjį žingsnį“ – įkvepiančiai pabaigia savo pasakojimą Gerda, kuri, nepabijojusi neplanuoto nėštumo, augina nuostabų sūnų. Ir džiaugiasi, jog į jos gyvenimą atkeliauja ir antras vaikutis, kurio laukti jau žymiai drąsiau.